Viešasis pirkimas
Viešasis pirkimas yra atlygintinė perkančiosios organizacijos ir tiekėjo sutartis dėl darbų, prekių ar paslaugų. Taisyklės ir 2026 m. ribiniai dydžiai.
Atnaujinta 2026 m. rugsėjo 5 d.
Viešasis pirkimas yra atlygintinė sutartis, kurią perkančioji organizacija – valstybės ar savivaldybės institucija, ligoninė, mokykla, viešoji įstaiga, valstybės valdoma įmonė ar tam tikri privatūs subjektai – sudaro su vienu ar keliais tiekėjais dėl darbų, prekių ar paslaugų. Tai dažniausia viešųjų pirkimų sutartis ir pagrindinis kelias, kuriuo įmonės parduoda viešajam sektoriui.
Kaip tai veikia
Viešąjį pirkimą apibrėžia ir jo vykdymą reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ), o vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto srities perkantiesiems subjektams – atskiras įstatymas. Nepriklausomai nuo vertės galioja tie patys principai: lygiateisiškumas, nediskriminavimas, abipusis pripažinimas, proporcingumas ir skaidrumas, taip pat racionalus lėšų naudojimas. Perkančioji organizacija negali laisvai pasirinkti tiekėjo: ji privalo apibrėžti poreikį, dažniausiai jį paskelbti ir palyginti pasiūlymus pagal iš anksto paskelbtus kriterijus.
Procedūra priklauso nuo numatomos visos pirkimo vertės, įskaitant sutarties pratęsimus ir pasirenkamas dalis. Mažiausios vertės pirkimai atliekami kaip mažos vertės pirkimai supaprastinta tvarka, nustatyta įstatyme ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame apraše – galiojančias ribas pasitikrinkite Centriniame viešųjų pirkimų portale. Didesnės vertės pirkimai skelbiami portale kaip supaprastinti pirkimai. Pasiekus europinius ribinius dydžius – 140 000 Eur be PVM centrinės valdžios institucijoms, 216 000 Eur be PVM kitoms perkančiosioms organizacijoms, 5 404 000 Eur be PVM darbams (verified 2026-09-05) – vykdomas tarptautinis pirkimas. Detalės pateiktos puslapyje apie ribinius dydžius.
Viešasis pirkimas skiriasi nuo koncesijos, kurioje įmonė uždirba iš veiklos ir prisiima jos riziką, ir nuo subsidijos, kuri nėra atlygis už paslaugą.
Ką tai reiškia įmonei
Viešasis sektorius yra mokus užsakovas, kuriam nustatyti mokėjimo terminai, ir jis perka viską: valymą, programinę įrangą, statybos darbus, mokymus, konsultacijas. Mažai įmonei jokio specialaus leidimo nereikia – pakanka neturėti mokestinių ir socialinio draudimo skolų, nebūti nepatikimų tiekėjų sąraše ir atitikti pirkimo kvalifikacijos reikalavimus.
Praktiškai pradėkite nuo pirkimų, artimų jūsų kompetencijai ir veiklos teritorijai – dažniausiai tai supaprastinti pirkimai arba didesnio pirkimo dalys. Vieną kartą parenkite pakartotinai naudojamą dokumentų rinkinį (registro duomenys, pažymos, draudimas, įvykdytų sutarčių sąrašas) ir susikurkite skelbimų stebėseną.
Pavyzdys
Beržupio miesto savivaldybei reikia mokyklų žaliųjų plotų priežiūros paslaugų; numatoma vertė – 150 000 Eur be PVM trejiems metams. Suma viršija mažos vertės pirkimo ribą, bet nesiekia 216 000 Eur be PVM europinio ribinio dydžio, todėl savivaldybė vykdo supaprastintą pirkimą, skelbia skelbimą Centriniame viešųjų pirkimų portale ir sudaro sutartį su aštuonių darbuotojų vietos kraštovaizdžio įmone.
Dažni klausimai
Ar individualią veiklą vykdantis asmuo gali laimėti viešąjį pirkimą?
Taip. Dalyvauti gali bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą, nesvarbu, kokia jo teisinė forma.
Kas yra perkančiosios organizacijos?
Perkančiosios organizacijos – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, viešieji juridiniai asmenys, o vandens, energetikos, transporto ir pašto tinklus valdantys subjektai yra perkantieji subjektai, kuriems taikomas atskiras įstatymas.
Ar kiekvienas viešasis pirkimas skelbiamas?
Ne. Mažiausios vertės pirkimuose galima kreiptis tiesiogiai į vieną ar kelis tiekėjus, tačiau ir tada privalu racionaliai naudoti lėšas.